Transformations  in
Business & Economics

AR FISKALINĖ DECENTRALIZACIJA VEIKIA EKONOMIKOS AUGIMĄ? EMPIRINIAI VRE ŠALIŲ ĮRODYMAI
Mihaela Onofrei, Gigel Paraschiv, Elena Cigu, Georgeta Vintilă, Ștefan Cristian Gherghina

SANTRAUKA.  Iš keičiamos politinės ideologijos perspektyvos Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybės yra panašios. Todėl, viena vertus, 1990 m. pereita nuo centralizuotos ekonomikos prie rinkos ekonomikos sistemos, dėl kurios fiskalinė politika buvo visiškai persvarstyta pagal Vakarų šalių modelius, ir, kita vertus, laikantis Europos Sąjungos reikalavimų. Tačiau kiekviena VRE šalis kuria savo finansinių ir administracinių kompetencijų perkėlimo arba galių perleidimo modelį, remdamasi prisiimtu decentralizacijos procesu, kad subnacionalinių vyriausybių baigtinumas pereitų į tvarų ekonomikos vystymąsi. Šie metodai aprašomi ir analizuojami literatūroje iš fiskalinės decentralizacijos ir ekonomikos augimo koreliacijos požiūrio taško.
Šiame straipsnyje teoriškai ir empiriškai siekiama išanalizuoti ryšį tarp fiskalinės decentralizacijos ir ekonominio augimo VRE valstybėse 2000-2015 m. Rezultatai rodo teigiamą ir reikšmingą ryšį tarp subnacionalinių vyriausybių fiskalinės autonomijos koeficientų ir fiskalinės decentralizacijos indekso, pabrėžiant finansinės atsakomybės indėlį į tarpvyriausybinius fiskalinius santykius. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad padidinti pajamų decentralizavimą ir pasiekti perskirstomąją maržą galima be subnacionalinių vyriausybių fiskalinės svarbos koordinačių, susiejant koeficientus. Fiskalinės decentralizacijos ir ekonomikos augimo ryšį veikia autonomijos ir fiskalinės decentralizavimo sistemos ribotumas. Teigtina, kad fiskalinio decentralizavimo mechanizmai ir vyriausybės, vykdančios decentralizavimo funkcijas, gali tiesiogiai paveikti pajamų lygį ir susieti jį su ekonomikos augimu.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: fiskalinė decentralizacija, valstybės politika, subnacionalinės vyriausybės, ekonomikos augimas, fiksuoto poveikio regresija.