Transformations  in
Business & Economics

DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS - GERIAUSIAS BŪDAS SUMAŽINTI STRESĄ DARBE? KELETAS TEORINIŲ IR EMPIRINIŲ ĮŽVALGŲ
Dovilė Valančienė, Tomas Saulius, Daiva Majauskienė, Albertas Skurvydas, Milica Delibasic

SANTRAUKA.  Pas pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai pastebėjo, kad dėmesingas įsisąmoninimas duoda tiek fizinės, tiek psichologinės naudos žmogui įvairiausiose srityse (pvz., Shapiro ir kt., 2006; Glomb ir kt., 2011; Eberth, Sedlmeier, 2012). Vis daugiau atsiranda mokslinių tyrimų apie dėmesingą įsisąmoninimą ir jo reikšmę patiriamam stresui darbe (pvz., Dane, Brummel, 2013; H'ulsheger ir kt., 2013).
Straipsnyje analizuojamos šiuolaikinio mokslo tyrimų tendencijos, susijusios su dėmesingo įsisąmoninimo reiškiniu ir jo reikšme žmonėms, kurie patiria stresą darbe. Pasitelkta konceptuali, sisteminė ir loginė mokslinės literatūros analizė, kiekybinis metodas (Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje (2000-2019 m.) įvedami raktažodžiai: "streso mažinimas", "dėmesingas įsisąmoninimas" ir "dėmesingas įsisąmoninimas darbe") ir kokybinis mokslinių straipsnių tyrimas (Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje (2000-2019 m.) įvedami raktažodžiai: "dėmesingas įsisąmoninimas", "dėmesingas įsisąmoninimas darbe" ir analizuojami po 10 labiausiai cituojamų mokslinių straipsnių, išsiaiškinant šių sąvokų vartojimo kontekstą (pagrindines kylančias problemas ir reikšmingiausius gautus rezultatus).
Darytina išvada, kad žmonėms, kurie patiria stresą darbe, dėmesingas įsisąmoninimas gali padėti sumažinti stresą, jausti pasitenkinimą darbu, padėti geriau susikoncentruoti ir priimti tinkamesnius sprendimus. Tikimasi, kad organizacijose vis labiau bus aktualizuojama dėmesingo įsisąmoninimo teikiama nauda žmogui darbo aplinkoje, taip sudarant sąlygas tiek pažinti dėmesingo įsisąmoninimo reiškinį, tiek realiai jį taikyti .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: dėmesingumas, stresas, su darbu susijęs stresas.