Transformations  in
Business & Economics

NACIONALINIŲ PARKŲ TVARUMO VERTINIMAS
Vygailė Ašmantaitė, Rimantas Dapkus, Vesna Karadzic, Elena Korneeva, Saghir Pervaiz Ghauri

SANTRAUKA.  Šio straipsnio tikslas yra atlikti daugiakriterinį Lietuvos nacionalinių parkų tvarumo vertinimą. Daugiakriterinis vertinimo metodas SAW buvo pasirinktas kaip tinkamas metodas, siekiant įvertinti nacionalinių parkų tvarumą. Pasak Schianetz ir Kavanagh (2008) bei Velasquez ir Hester (2013), pagrindinis šio metodo privalumas yra nacionalinių parkų kaip turistų lankomų vietų tvarumo vertinimo paprastumas ir tinkamumas bei jų palyginamumas su kitų turistinių vietovių tvarumo vertinimais pagal nustatytus kriterijus. Vertinimo metu buvo nagrinėjami trys pagrindiniai tvarumo aspektai: ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis.
Aukštaitijos nacionalinis parkas yra geriausiai pagal bendrą tvarumą įvertintas nacionalinis parkas Lietuvoje. Ekologinio tvarumo požiūriu geriausiai įvertintas buvo Dzūkijos nacionalinis parkas, socialinio tvarumo požiūriu - Trakų istorinis nacionalinis parkas, kuris taip pat buvo įvertintas kaip geriausias ir pagal ekonominį tvarumą. Atlikus Lietuvos parkų tvarumo jautrumo analizę, Aukštaitijos nacionalinio parko tvarumo įvertinimas yra aukščiausias ne tik bendrojo vertinimo atžvilgiu, bet ir tokių įvertinimų, kai svarbiausi yra socialinis ir ekonominis tvarumo aspektai. Dzūkijos nacionalinio parko tvarumas įvertinamas kaip geriausias tik pagal gamtos apsaugos aspektą. Taigi, atlikus jautrumo analizę, galima daryti išvadą, kad tvariausias Lietuvoje, ypač ekonominio ir socialinio tvarumo aspektų atžvilgiu, yra Aukštaitijos nacionalinis parkas .

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: tvarumo vertinimas, nacionalinis parkas, daugiakriterinių sprendimų analizė.