Transformations  in
Business & Economics

VEIKSNIŲ, TURINČIŲ ĮTAKOS APLINKOS TARŠAI ŽEMĖS ŪKYJE PASIRINKTOSE EUROPOS ŠALYSE, ĮVERTINIMAS
Astrida Miceikienė, Ričardas Krikštolaitis, Aušra Nausėdienė

SANTRAUKA.  Remiantis tarptautinių organizacijų ir mokslininkų tyrimais, pagrįsta, kad pasaulyje yra pasiekta kritinė aplinkos taršos, neracionalaus išteklių vartojimo riba. Žemės ūkis yra vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų, tačiau tyrimų, kokie veiksniai lemia aplinkos taršą žemės ūkyje, pasigendama. Todėl šio tyrimo tikslas yra identifikuoti ir empiriškai pagrįsti aplinkos taršą lemiančius veiksnius žemės ūkyje.
Tyrimo metu, remiantis ankstesniais moksliniais tyrimais, identifikuoti ir teoriškai pagrįsti galimi aplinkos taršą žemės ūkyje lemiantys veiksniai. Jų reikšmė žemės ūkio sukeliamai aplinkos taršai pagrįsta empiriniu tyrimu. Empiriniam tyrimui atrinktos Europos šalys, kurioms būdinga panaši žemės ūkio struktūra, panašios gamtinės sąlygos, bet skirtinga aplinkosauginių mokesčių istorija ir jų struktūra. Empiriniam tyrimui atlikti pasirinktas sinchroninis endogeninių rodiklių regresinių tendencijų (priežasties-pasekmės ryšių) vertinimo būdas, nes bendra endogeninių rodiklių dinaminė tendencija gravituoja su bendrąja egzogeninių rodiklių (regresorių) raidos tendencija.
Tyrime identifikuoti atskirose šalyse ŠESD žemės ūkyje lemiantys veiksniai ir nustatytos priežastys, lemiančios skirtingų veiksnių įtaką. Tyrimo rezultatai rodo, kad skirtinga ekologinio pėdsako padėtis atskleidžia skirtingą žemės ūkio sektoriaus intensyvumą šalyse ir skirtingą žemės ūkio politiką, o tai galimai veikia ŠESD apimtis. Nevienodas ryšys tarp žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sukurtos BPV dalies šalies bendrojoje pridėtinėje vertėje ir BVP 1 gyventojui bei skirtingos aplinkosauginės mokesčių reformos pasekmės taip pat turi įtakos ŠESD žemės ūkyje kitimui.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, žemdirbystė, aplinkos tarša, Europos šalys.