Transformations  in
Business & Economics

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS VALDYMO VEIKSNIAI KINIJOJE IŠ ŽEMĖS APYVARTOS PERSPEKTYVOS
Gaosong Zhao, Zhongwei Chen, Fei Wang

SANTRAUKA.  Žemės ūkio ekonomikos plėtra yra neatsiejama nuo žemės ūkio paskirties žemės panaudos efektyvumo gerinimo. Žemės ūkio paskirties žemės valdymas yra būtina sąlyga norint pagerinti žemės ūkio paskirties žemės panaudos efektyvumą, todėl yra ypač svarbu ištirti veiksnius, kurie veikia žemės ūkio paskirties žemės valdymą ir yra aktualūs įvairiose pasaulio šalyse, o ypač besivystančiose. Siekiant ištirti veiksnius, darančius įtaką žemės ūkio paskirties žemės valdymui bei empiriškai patikrinti pasiūlos, paklausos ir institucinius veiksnius, darančius įtaką žemės ūkio paskirties žemės valdymui, taikant vektorinį klaidų korekcijos modelį (VECM), buvo pasitelkti 1986-2015 m. Kinijos kaimo vietovių duomenys. Rezultatai rodo, kad žemės ūkio paskirties žemės valdymas yra bendras dirbamos žemės paklausos, pasiūlos ir institucinių veiksnių rezultatas. Pajamų iš 1 mu (1 mu = 666,7 m2 - vert. past.) žemės ūkio paskirties žemės padidėjimas yra pagrindinis veiksnys, skatinantis žemės ūkio paskirties žemės paklausą, tačiau žemės vienetui būtina darbo jėga ir dirbamos žemės fragmentavimo laipsnis tam neturi didelės įtakos, nes Kinijos ūkininkai yra itin priklausomi nuo žemės tiek pragyvenimo, tiek emociniu aspektu. Pajamos iš 1 mu žemės ūkio paskirties žemės, įtemptas derliaus nuėmimo metas ir darbo jėgos kiekis, tenkantis vienam namų ūkiui, neigiamai veikia žemės ūkio paskirties žemės pasiūlą, kurią, kita vertus, teigiamai veikia tokie veiksniai kaip ne ūkio pajamų lygis, ne žemės ūkio užimtumo dalis, žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis, dirbamos žemės plotas, tenkantis vienam namų ūkiui, ir darbo jėga, būdinga kaimo vietovėje gyvenančiai šeimai. Institucinių pokyčių indeksas skatina žemės ūkio paskirties žemės panaudos valdymą, gerindamas pragyvenimo ir saugumo garantijas bei didindamas pajamas kaimo vietovėse. Pasiūla, paklausa ir instituciniai veiksniai taip pat atspindi regioninius skirtumus, susijusius su jų poveikiu žemės ūkio paskirties žemės valdymui. Šio tyrimo išvados susijusiems vyriausybės sektoriams gali tapti teoriniu pagrindu kuriant žemės ūkio plėtros strategiją, kuri skatintų žemės ūkio paskirties žemės valdymą ir pagerintų žemės ūkio paskirties žemės valdymo efektyvumą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: žemės apyvarta, žemės ūkio paskirties žemės valdymas, vektorinis klaidų taisymo modelis.