Verslo ir ekonomikos
transformacijos
- © Vilniaus universitetas, 2002-2021
- © Brno technologijos universitetas, 2002-2021
- © Latvijos universitetas, 2002-2021
Straipsnis
DARBO SĄLYGŲ SKIRTUMŲ ES ŠALYSE ASPEKTAI
Eva Grmanová, Eva Ivanová
SANTRAUKA. Techniškai ir technologiškai pažangioje visuomenėje svarbus socialinės ir politinės brandos rodiklis yra darbo sąlygų kokybė, pavyzdžiui, darbo laiko trukmė, naktinio darbo dalis, lankstus darbo grafikas, viršvalandinis darbas, moterų darbas ir gerų darbo sąlygų užtikrinimas. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pasirinktų darbo laiko aspektų ES šalyse nagrinėjimui. Straipsnio tikslas - išanalizuoti darbo sąlygas ES šalyse atsižvelgiant į dirbančiųjų naktimis procentinę dalį nuo visų dirbančiųjų ir vidutinį įprastų savaitinių darbo valandų skaičių pagrindiniame darbe. Stebėti ES šalių ypatumai ir jų raidos tendencijos konvergencijos atžvilgiu. Nustatytos problemos tirtos taikant šiuos tyrimo metodus: aprašomąją statistiką, laiko eilučių raidos analizę, daugiakriterį vertinimą (svertinės sumos) ir sigma konvergenciją. Apklausos rezultatai rodo, kad naktinio darbo dalis tendencingai mažėja. Didelė vertė nustatyta Slovakijoje ir Maltoje. Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje nustatyta labai maža vertė. Tačiau pagal šį rodiklį šalių skirtumai sistemingai nemažėjo. Ilgą laiką Graikijai buvo būdingas ilgas vidutinis savaitės darbo laikas, o mažiausią vertę gana ilgai išlaikė Nyderlandai. Pagal šį rodiklį sigma konvergencija stebėta nuo 2013 m. iki 2018 m. skirtumai tarp šalių sumažėjo. Bendros naudos, susijusios su darbo laiko sąlygomis, vertė buvo didžiausia Danijoje ir Nyderlanduose. Tokio šalių požiūrio į darbo sąlygų pritaikymą pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos ES šalys. Ilgalaikėje perspektyvoje Slovakijai būdinga minimali bendros naudos, susijusios su darbo laiko sąlygomis, vertė, išreikšta abiem rodikliais.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: darbo sąlygos, darbo laiko trukmė, naktinis darbas, Europos Sąjunga.