Transformations  in
Business & Economics

KAIMO VIETOVIŲ VERSLO POTENCIALAS KAIP MAŽŲJŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STABILUMO IR PLĖTROS PRIEMONĖ
Petra Pártlová

SANTRAUKA.  Žinios apie teritorijos verslo potencialą yra būtina sąlyga siekiant nustatyti teritorijoje vykdomos veiklos tikslus. Dabartiniai mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tyrimai patvirtina šią prielaidą. Šiame straipsnyje aptariamas verslo potencialas apibrėžiamas remiantis keturiais kertiniais aspektais: ekonominiu, infrastruktūriniu, socialiniu ir aplinkosaugos. Ekonominio potencialo apskaičiavimo metodika arba siūlomas apskaičiavimas pateikiamas remiantis pavyzdine teritorija, kurios pagrindinis administracinis vienetas yra savivaldybė. Atskiri kertiniai aspektai buvo patikrinti taikant klasterių kūrimo metodą („Savivaldybių klasterizacija"), kurį pasitelkus buvo sukurti keturi teritoriniai klasteriai. Žingsninė atvirkštinė regresija pasitelkta tikrinti klasterių veiksnių reikšmingumą pagal jų poveikį teritorijos ekonominiam potencialui. Siekiant nustatyti reikšmingą įmonės finansinės būklės priklausomybę nuo atskirų nagrinėjamų klasterių taikytas Neumaiers bankroto modelis IN95. Nustatyta priklausomybė tarp įmonės kreditingumo ir klasterio aplinkosauginės vertės, įmonės finansinės būklės ir teritorijos gamtinių ribų, įskaitant ekonominio potencialo panaudojimo intensyvumą abiem jo panaudojimo kryptimis. Tolimesniuose tyrimuose mokslininkai daugiausia dėmesio skirs analitinio darbo duomenų rinkimo ir apdorojimo procesui bei atskirų ekonominio potencialo kertinių aspektų parametrų struktūrai - jų klasifikavimui į pagrindinius ir specialiuosius parametrus atsižvelgiant į atskirų regionų pobūdį.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: mažosios ir vidutinės įmonės, verslo potencialas, teritorijos infrastruktūriniai, socialiniai ir aplinkosaugos parametrai, klasterizacija, žingsninė atvirkštinė regresija, įmonės kreditingumas, kaimo vietovės.