Transformations  in
Business & Economics

INSTITUCIJŲ PUSIAUSVYROS TARP JŪRŲ TRANSPORTO IR DARNAUS VYSTYMOSI INTERESŲ STOKA
Milica Delibasic

SANTRAUKA.  Straipsnio tema - institucijų neefektyvumo jūrų transporto srityje kritika. Straipsnio tikslas - paaiškinti pagrindines institucijų pusiausvyros tarp jūrų transporto ir darnaus vystymosi interesų stokos priežastis, t. y. nuolatinę šio sektoriaus insititucijų eroziją pasauliniu lygmeniu, dėl kurios sektorius atsiduria aklavietėje ir kyla grėsmė darniam vystymuisi. Pradedama nuo vienos pagrindinės ir dviejų pagalbinių hipotezių. Pagrindinė hipotezė: jūrų sektoriaus tvarumas suvokiamas kaip pusiausvyra tarp prieštaringų interesų: socialinio teisėtumo (įskaitant ekologiją (Glonti ir kt., 2020) ir ekonominio efektyvumo. Pagalbinės hipotezės: a) netolimoje ateityje institucijų tvarumo logika turi vyrauti įprastos veiklos atžvilgiu; b) dviejų konkuruojančių institucinių logikų egzistavimas jūrų transporte lemia mažesnį jo veiksmingumą, t. y. ilgalaikes krizines operacijas. Straipsnyje taikomi pagrindiniai ekonomikos metodai: apibendrinimo, abstrakcijos, aprašymo, analizės, sintezės ir grafinio modeliavimo. Išvadose konstatuojamas visų hipotezių patvirtinimas, taip pat tai, kad jūrų transporto srityje egzistuoja ilgalaikė institucinė stagnacija, kuri neišvengiamai lemia pasitikėjimo sistema praradimą, įvairius stagnuojančius procesus ir institucinę nesėkmę ŠESD emisijų reguliavimo srityje.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: institucijos; jūrų transportas; darnus vystymasis; prieštaringi interesai; institucinė darnaus vystymosi logika.