Transformations  in
Business & Economics

EUROPOS SĄJUNGOS VYRESNIO AMŽIAUS SUAUGUSIEJI: SUBJEKTYVIOSIOS GEROVĖS VEIKSNIAI
Alexandra Cristina Sîrbu, Mădălina-Maria Brezuleanu, Claudiu Gabriel Tiganas, Mircea Asandului, Andreea-Oana Iacobuță-Mihăiță

SANTRAUKA:. . Pasaulinė demografinė visuomenės senėjimo problema skatina analizuoti subjektyviąją vyresnio amžiaus suaugusių asmenų gerovę ir pagrindinius jos veiksnius. Palyginti nedaugelyje šioje srityje atliktų tyrimų akcentuojami pokyčiai, kurie pagrindinių subjektyviosios gerovės veiksnių suvokimo ir identifikavimo atžvilgiu vyksta pradėjus senti bei pabrėžia šios temos išskirtinumą iš kitų anksčiau minėtų kategorijų. Šio darbo tikslas – identifikuoti ir išanalizuoti Europos Sąjungos šalyse gyvenančių vyresnio amžiaus suaugusiųjų subjektyviosios gerovės mikrolygmens veiksnius. Šio darbo tyrimas pagrįstas Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (angl. SHARE) tyrimo duomenimis. Imtį sudaro 41 490 vyresnio amžiaus suaugusių asmenų, kurie 2020 m., prieš pat prasidedant koronaviruso pandemijai, atsakė į su keliais gyvenimo aspektais susijusius klausimus. Naudojant ranginę logistinę regresiją, buvo įvertinti pagrindinius subjektyviosios gerovės veiksnius identifikuojantys modeliai. Gauti rezultatai atskleidė, kad namų ūkiui išsilaikyti leidžia gera sveikata, užimtumas, socialinė parama ir pajamos teigiamai veikia subjektyviąją gerovę. O išsilavinimas neigiamai veikia subjektyviąją vyresnio amžiaus suaugusiųjų gerovę.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: subjektyvioji gerovė, pasitenkinimas gyvenimu, vyresnio amžiaus suaugusieji, Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. SHARE), ranginės logistinės regresijos modelis.