Transformations  in
Business & Economics

INSTITUCINIO ATSTUMO POVEIKIS PRIDĖTINĖS VERTĖS PREKYBAI PASAULINĖS VERTĖS GRANDINĖS PERSPEKTYVOJE
Shijun Zhai, Yan Zhou

SANTRAUKA:. . Dėl dažno tarpinio prekių importo ir eksporto tradiciniai prekybos apskaitos metodai linkę sukelti tiek išpūstus, tiek neaiškius prekybos srautus, todėl iškyla moksliškesnio pridėtinės vertės prekybos apskaitos metodo, pagrįsto pasaulinėmis vertės grandinėmis, poreikis. Siekiant toliau tirti nacionalinių pramonės šakų dalyvavimą ir padėtį pasaulinėje vertės grandinėje, pasitelkus Pasaulio įvesties ir išvesties duomenų bazę (WIOD), buvo analizuojama pridėtinės vertės dalis vietinės produkcijos, kurią suvartoja kitos šalys, atsižvelgta į galutinę paklausą siekiant atskleisti tikrąsias prekybos pajamas ir ekonominius santykius. Institucinio atstumo poveikis pridėtinės vertės prekybai buvo tiriamas sukonstravus asimetrinį vienpusio apdorojimo prekybos matematinį modelį ir taikant nacionalinius duomenų ekonometrinius modelius. Rezultatai rodo, kad institucinis atstumas reikšmingai neigiamai koreliuoja su pridėtinės vertės prekyba ir ekonominis institucinis atstumas ir finansų institucinis atstumas reikšmingai veikia pridėtinės vertės prekybą. Be to, tiek BVP, tiek darbo jėga reikšmingai teigiamai koreliuoja su pridėtinės vertės prekyba, tačiau geografinis atstumas ir kultūrinis atstumas reikšmingai neigiamai susijęs su pridėtinės vertės prekyba tarp šalių. Todėl globalių vertės grandinių kontekste būtina orientuotis į institucijų statybos kokybę, mažinti institucinį atstumą, tobulinti logistikos valdymą, stiprinti kultūrinius mainus, skatinti ekonomikos ir gyventojų skaičiaus augimą, skatinti pridėtinės vertės prekybą tarp šalių.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: pridėtinės vertės prekyba; institucinis atstumas; sandorių kaštai; pasaulinė vertės grandinė.