Verslo ir ekonomikos
transformacijos
- © Vilniaus universitetas, 2002-2023
- © Brno technologijos universitetas, 2002-2023
- © Latvijos universitetas, 2002-2023
Straipsnis
LIETUVOS KAIMIŠKŲJŲ SAVIVALDYBIŲ FINANSINIO SAVARANKIŠKUMO DIDINIMAS TAIKANT ERDVINIO MODELIAVIMO METODĄ
Laima Skauronė, Astrida Miceikienė, Remigijus Žalkauskas
SANTRAUKA:. . Pastaraisiais metais regioninės ir kaimo plėtros kontekste ypač aktualus tapo finansinio savarankiškumo didinimo klausimas. Šis reiškinys tampa vis svarbesnis vietos valdžios institucijoms savarankiškai ir tvariai priimant bei įgyvendinant sprendimus, taip pat ieškant tvarių finansinių išteklių teritoriniu požiūriu. Tyrimo tikslas - nustačius svarbiausius endogeninius veiksnius pateikti rekomendacijas Lietuvos kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimui šių veiksnių kontekste. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, kurie gauti vertinant 36 Lietuvos kaimiškųjų savivaldybių finansinį savarankiškumą daugiakriteriu metodu TOPSIS. Ribojantys ir skatinantys kaimiškųjų savivaldybių finansinį savarankiškumą endogeniniai veiksniai analizuoti pasitelkus Morano I statistiką. Tyrimo rezultatai atskleidė pusės Lietuvos kaimiškųjų savivaldybių žemą ir vidutiniškai žemą finansinį savarankiškumą. Tokį rezultatą lėmė per pastaruosius 11 metų Lietuvos kaimo vietovėse itin sparčiai prastėjanti demografinė aplinka, ribojantys socialiniai veiksniai ir kontrastinga ekonominė aplinka. Erdvinės autokoreliacijos metodai leido išryškinti ekonomiškai nepakankamai išsivysčiusius kaimiškųjų savivaldybių klasterius, kurie telkiasi vakarinėje ir pietinėje šalies dalyse.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: finansinis savarankiškumas; endogeniniai veiksniai; TOPSIS metodas; erdvinė autokoreliacija; regresijos medžio modelis; kaimiškosios savivaldybės.