Transformations  in
Business & Economics

Turto vertinimas transformacijų kontekste: Lietuvos atvejis
Albinas Marčinskas, Birutė Galinienė

SANTRAUKA. Pereinant iš sistemos, kur valstybė buvo vienintelis žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkas, į sistemą, kur vyrauja privati nuosavybė, buvo reikalinga ekonomikos, įstatyminės bazės bei institucijų struktūros reforma, o taip pat esminiai žmonių mąstysenos pokyčiai.

Darbe atskleidžiama, kaip esminiai pasikeitė turto vieta ekonominių santykių sistemoje, jo didinimo mechanizmai, o taip pat ir nacionalinių turto vertintojų vaidmuo. Akcentuojamos naujos Europos Sąjungos realijos, kurios verčia objektyviai įvertinti turto vertinimo sistemos transformacijos eigą Lietuvoje, įvardinti spręstinas problemas.

Darbe daromos šios išvados:

1. turto vertinimo sistema Lietuvoje formavosi staigiai keičiantis ekonominiams santykiams, paveldėjus iš sovietinės sistemos socialinius kultūrinius stereotipus. Vėluojanti turto vertinimo sistema pilnai neįvykdė pateikto socialinio užsakymo, savo vystymosi logika buvo veikiau evoliucionuojanti;
2. sprendimai priimti turto vertinimo sistemos pertvarkymui (pirmiausia daugiapakopės turto vertintojų kvalifikacijos sistemos įteisinimas) jau nebeatitinka naujų susiklosčiusių Europos Sąjungos realijų. Išskirtinai svarbu siekti turto vertintojų profesinės etikos standartų laikymosi kaip vieno iš tarptautinio pripažinimo garantų. Juolab, kaip parodė atliktas tyrimas, pirmosios turto vertintojų bangos profesinės etikos potencialas nėra aukštas;
3. tikslinga formuoti išsamią duomenų bazę apie nacionalinės turto vertinimo sistemos funkcionavimo kokybę, atlikti palyginamąją jos analizę, įvertinant Europos Sąjungos šalių realijas.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: turto vertinimo sistema, sistemos formavimosi prielaidos ir raida, daugiapakopė turto vertintojų kvalifikacijos sistema, etika, ES, Lietuva.