Verslo ir ekonomikos
transformacijos
- © Vilniaus universitetas, 2002-2006
- © Brno technologijos universitetas, 2002-2006
- © Latvijos universitetas, 2002-2006
Straipsnis
Suinteresuotųjų grupių interesų įtaka finansinei apskaitos politikai: Lietuvos atvejis
Kristina Rudžionienė
SANTRAUKA. Šis straipsnis analizuoja suinteresuotųjų grupių įtaką finansinei apskaitos politikai Lietuvos įmonėse iš suinteresuotųjų teorijos perspektyvos.
Šis požiūris teigia, kad daugelis žmonių gali būti įvardinti kaip suinteresuotieji (informacijos vartotojai), tačiau ši teorija taip pat pažymi, kad tik patys įtakingiausi ir svarbiausi asmenys gali daryti įtaką įmonės finansinei apskaitos politikai. Įmonės privalo pateikti teisingą finansinės veiklos rezultatų padėtį, kadangi suinteresuotųjų grupėms reikia informatyvių ir teisingų apskaitos duomenų, prieš priimant teisingus sprendimus.
Remiantis empiriniais rezultatais, gautais tiriant Lietuvos verslo įmones, galima teigti, jog suinteresuotųjų grupių finansinės apskaitos informatyvumas ir sąžiningumas tiesiogiai priklauso nuo įmonės dydžio. Suinteresuotųjų grupių, žiniasklaidos bei vyriausybinių institucijų interesai atsiskleidžia didesnėse Lietuvos įmonėse, vykdant finansinės apskaitos informatyvumo ir sąžiningumo politiką. Patys svarbiausi informacijos vartotojai Lietuvos įmonėse yra investitoriai, verslo priežiūros institucijos bei įmonės darbuotojai, kurie daro tiesioginę įtaką finansinės apskaitos formavimo politikai įmonėje.
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: suinteresuotųjų grupių interesai, suinteresuotųjų grupių teorija, finansinės atskaitomybės politika, Lietuva.